Dawid Bowie - Space Oddity
Ta akimirka, kada po šiokio tokio letargo miego (ar tiesiog didelio užimtumo) tu prabundi. Tas momentas, kai kažkas nutinka, kad ir vėl matytum. Matytum taip mėgstamas žydinčias alyvas, jaustum gegužės kvapnumą ir jaukią šilumą. Pastebėtum, kad jau gali laikyti atidarytą langą visą dieną ir nepajusti vėsumos iki pat vėlyvo vakaro. Pastebėti daržovių parduotuvėje atsiradusius rabarbarus ir priminti sau kad jų pyragas toks gardus pavasario pabaigoje. Tas momentas, kada nepaisant visko, sau primeni, kad kurti galima visada. Kurti kasdienybę, kurti tas akimirkas kurios pradžiugintų ir įkvėptų: pirma save, o paskiau ir kitus savaime.
Epilogas: nepamiršti matyti.
***
That flash when after some kind of lethargic sleep (or very 'busy' life) you wake yourself up. That moment, when something happens and you see again. You see so likable lilacs blossoming, you feel that special smell of may and cozy warmth. You notice, you can keep your window left open all day and not even sense coolness until the late night. You notice rhubarbs in your local veggie store and remind yourself that to bake rhubarb pie in late spring is something magical. And finally that moment, when no matter what, you remind yourself you can be creative all the time. To be creative building your everyday life, creating those bits which first make you happy, and when make others happy too.
Epilogue: do not forget to see.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą