many reasons to drop out

The Strokes - I'll try anything once

Sorry for the openess. Not that sorry.

.... But also. Oh how you give shivers to me. How so intimately close you are to my inside, the not so beautiful one. But to the one, the real, the hard, the most painful.

It's like you went right through me without an invitation. Like no one else, any live human on this earth before.

You're somehow so intimidating to me. So new, so different, scary, but also so familiar. In so many ways. Like a reflection of my own self.

*

Lapkritis. Krytis. Krito. Nukrito.

Krenta..

Krentu ir aš.

Ir valgau sriubą. Nes kažkaip tai atrodo vienintelis nuo visko saugantis dalykas.

'Don't trust your brain', he said

Dawid Bowie - Space Oddity

Ta akimirka, kada po šiokio tokio letargo miego (ar tiesiog didelio užimtumo) tu prabundi. Tas momentas, kai kažkas nutinka, kad ir vėl matytum. Matytum taip mėgstamas žydinčias alyvas, jaustum gegužės kvapnumą ir jaukią šilumą. Pastebėtum, kad jau gali laikyti atidarytą langą visą dieną ir nepajusti vėsumos iki pat vėlyvo vakaro. Pastebėti daržovių parduotuvėje atsiradusius rabarbarus ir priminti sau kad jų pyragas toks gardus pavasario pabaigoje. Tas momentas, kada nepaisant visko, sau primeni, kad kurti galima visada. Kurti kasdienybę, kurti tas akimirkas kurios pradžiugintų ir įkvėptų: pirma save, o paskiau ir kitus savaime.
Epilogas: nepamiršti matyti.

***

That flash when after some kind of lethargic sleep (or very 'busy' life) you wake yourself up. That moment, when something happens and you see again. You see so likable lilacs blossoming, you feel that special smell of may and cozy warmth. You notice, you can keep your window left open all day and not even sense coolness until the late night. You notice rhubarbs in your local veggie store and remind yourself that to bake rhubarb pie in late spring is something magical. And finally that moment, when no matter what, you remind yourself you can be creative all the time. To be creative building your everyday life, creating those bits which first make you happy, and when make others happy too.

Epilogue: do not forget to see.

Money, coffee and bruises. Ir dar kitos istorijos

    Flogging Molly - If I ever leave this world alive

   Nusprendžiau, kad kojų ilsinimas nusipelnė atskiro įrašo. Vis dėlto šitaip ilsinau jas labai seniai.

   Pastaruoju metu jos (kojos) labai daug dirbo. Ir dar dirbs. Juk taip retai padėkoju savo kūnui už tai, kad jis    man tiek daug padeda siekti savo svajonių/gyvenimo. Va. Einu, bėgu, stoviu kartais beveik po 10 valandų      per dieną, šoku, krentu, važiuoju dviračiu... O kojos nė karto nepasiskundžia. Taigi.

   Kokios istorijos. (?) Labai daug. Pakvaišusios. Su siurprizais. Pamokančios (ha). Atveriančios akis. Baisiai    paprastos. Nepaprastos. Vis dėlto, aš vis dar per dažnai linkstu link galvojimo kas per nesąmonė      (neįdomus) yra mano gyvenimas. Nu bet nieko. Į priekį vyrai. 

  I've decided that leg rest deserved personal post. They (legs) have rested quite a while ago. Latterly, they  (legs) have been working a lot. And will be. I thought, how rarely I'm grateful for my body who helps to    achieve my dreams/life. Yeah. I walk, run, sometimes I stand for nearly 10 hours a day, dance, cycle... And  my legs never peaches. Exactly.

What stories. (?) So much of them. Bonkers. With surprises. Revealing (ha). Eye opening. Simple. Extraordinary. Although, I still too often go into how stupid my life is thinking. That's okay. I'm moving forward.

The Constellation

Johnny Flynn - Einstein's Idea

Truputį tylos. O po to- kas ten jau žino. Daug kas kitaip. Net kantrybė kitokia. Niekad nežinai kiek gali "paaugti".

Ir dar. Niekad nežinai ką galima rasti savo archyvuose.

*

A bit of a silence. And after- who knows. A lot is different. Even the Patience is different. You never know how much you can 'grow'.

Also. You never know what you can find in your archives.

2013 Sausis/January